Monografija apie akustinius tradicinės muzikos tyrimus anglų kalba

AUSTĖ NAKIENĖ

Abstract


Žvelgiant iš „tradicinės“ muzikologijos taško, fizikos, akustikos metodų taikymas lietuvių tradicinės muzikos tyrimams gali pasirodyti lyg ir nebūtinas, abejotinas. Ar reikia tiksliai matuoti ir lyginti liaudies melodijų intervalus, jei dainininkai dainuoja apytikriai, „iš klausos“, ar verta centų tikslumu parodyti kažkokius nukrypimus, apie kuriuos jie net nesusimąsto? Etnomuzikologijoje tokios abejonės išsklaidytos jau prieš gerą šimtmetį – galima sakyti, jau pati etnomuzikologija (tada lyginamoji muzikologija) prasidėjo nuo Alexanderio Elliso akustinių muzikos darnų matavimų. Šis anglų mokslininkas tuometiniais labai paprastais prietaisais, akustiniais dažnių matavimais nustatė, kad „muzikinė darna yra ne vienintelė, ne „natūralioji“, netgi nebūtinai grįsta muzikinio garso sandaros dėsniais... bet labai įvairi, labai dirbtinė ir labai nepastovi“ („On the musical scale of various nations“, 1885). Taigi akustiniai metodai ne tik padeda atskleisti klausa nesuvokiamus ar sunkiai apibrėžiamus reiškinius, bet ir patikrinti muzikos teorijos hipotezes, paradigmas, iš klausos iliuzijų kylančius teiginius. Tai patvirtina ir Ryčio Ambrazevičiaus, Roberto Budrio ir Irenos Višnevskos monografija Scales in Lithuanian traditional music: acoustics, cognition, and contexts (Kauno technologijos universitetas, 2015), jau apdovanota Lietuvos kompozitorių sąjungos ir Kauno technologijos universiteto premijomis. Autorių kolektyvo darbus galima palyginti su klimato pokyčių stebėjimais, kasmet atliekamais matavimais, atskleidžiančiais nedidelius temperatūros pokyčius.

Full Text: PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.