Prūsijos lietuvių giesmynų sąsajos su vietinių vokiečių vartojamomis publikacijomis iki 1750 metų

Guido Michelini

Abstract


1525 m. Prūsijoje įsigalėjus M. Lutherio Reformacijai, atsirado naujų galimybių paprastų žmonių vartojamoms tautinėms kalboms, kurioms buvo lemta pakeisti daug kam nesuprantamą lotynų kalbą.Netrukus pradėtos leisti religinės knygos gimtąja kalba, skirtos rytinėse Prūsijos žemėse gyvenančiai tautinei lietuvių mažumai: pirmoji iš jų – Martyno Mažvydo 1547 m. katekizmas su pabaigoje pateikiamu vienuolikos giesmių rinkinėliu.Tikinčiųjų giedojimas turėjo svarbų vaidmenį liuteronų liturgijoje, todėl pats M. Mažvydas po katekizmo pasirodymo pradėjo rengti išsamų lietuvišką giesmyną. Neužbaigtas darbas po ankstyvos M. Mažvydo mirties (1563) buvo pratęstas ir papildytas Baltramiejaus Vilento bei kitų talkininkų parengtomis giesmėmis: jis buvo paskelbtas dviem 1566 ir 1570 m. išėjusiais tomais, pavadintais Gesmėmis Chriksczoniskomis. Tai buvo pirmas oficialus Prūsijos lietuvių giesmynas, po kurio pasirodė ir kitos analogiškos publikacijos, sudarytos panaudojant ankstesnių rinkinių giesmes ir jas papildant naujais kūriniais. XVIII a. viduryje išėjo Adomo Frydricho Šimelpenigio [Adam Friedrich Schimmelpfennig] parengtas dviejų dalių giesmynas, kuris be esminių pakeitimų pakartotinai buvo leidžiamas iki Antrojo pasaulinio karo išvakarių.Tyrinėjant šių giesmynų atsiradimo aplinkybes ir kontekstą, būtina nepamiršti svarbaus fakto, kad lietuvių bendruomenė priklausė vietinei liuteronų Bažnyčiai, kurią valdė vokiečių tautinė grupė, užtikrinusi išskirtinį vaidmenį savo kalbai ir kultūrai. Todėl natūralu, kad Prūsijos lietuviai, rengdami oficialius savo giesmynus, visų pirma atsižvelgdavo į vietinių vokiečių vartojamas knygas.PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Reformacija, Martynas Mažvydas, giesmynai, Prūsijos lietuviai.

Full Text: PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.