Sovietų saugumas prieš ukrainiečių ir lietuvių partizanus 1944–1953 metais: ginkluoto pasipriešinimo slopinimas (remiantis SBU archyvo medžiaga)

Darius Juodis

Abstract


1944–1953 m. sovietų saugumo struktūros stengėsi nuslopinti vakarų ukrainiečių ir lietuvių ginkluotą pasipriešinimą, taikydamas panašias priemones. Tarpusavio tiesioginiu ryšiu nesusiję partizaniniai pasipriešinimai turėjo panašumų ir skirtumų. Partizaninis judėjimas Vakarų Ukrainoje apėmė didesnius plotus, kuriuose atitinkamai gyveno didesnis žmonių skaičius ir vyko, ypač pradiniu laikotarpiu, įnirtingesnės kovos nei Lietuvoje. Straipsnyje yra lyginami šie antisovietiniai pasipriešinimai pagal keletą kriterijų. Didžiausias dėmesys skiriamas šių pasipriešinimų slopinimo klausimams, lyginama tuometinė Vakarų Ukrainos ir Lietuvos situacija. Kritiškai įvertinami sovietų saugumo palikti duomenys, tiriamas sovietų saugumo agentūros naudojimas ir kariniai antipartizaniniai veiksmai. Tyrimas atliekamas remiantis sovietų saugumo dokumentais, saugomais valstybiniame Ukrainos saugumo tarnybos archyve. Šia medžiaga dar nebuvo plačiai remtasi Lietuvos istorinėje literatūroje, nors ji yra aktuali, siekiant suvokti sovietų saugumo veiklos mechanizmus ne tik Vakarų Ukrainoje, bet ir Lietuvoje.

Pagrindiniai žodžiai: sovietų saugumas, antisovietinis pasipriešinimas, partizaninis karas, Ukrainiečių sukilėlių armija, Lietuvos partizanai, vidaus kariuomenė.


Full Text: PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.