Lietuvos istorinis pasakojimas. 1944–1953 m. partizanų perspektyva

Greta Paskočiumaitė

Abstract


Moderniosios Lietuvos tautokūrai naudoto istorinio pasakojimo siužetinę sandarą, jame cirkuliavusius vaizdinius ir svarbiausias istorines figūras istorikai jau yra analizavę; jų tyrimai yra atskleidę, kaip šis pasakojimas buvo konstruojamas. Menkiau nagrinėta, kaip jis buvo reflektuojamas atskirų socialinių grupių. Straipsnyje nagrinėjama, kokį Lietuvos istorinį pasakojimą palaikė antisovietiniame ginkluotame pasipriešinime 1944–1953 m. dalyvavę partizanai. Tyrime keliamas klausimas, kaip Lietuvos istorinis pasakojimas buvo pasitelkiamas kovai stiprinti ir įamžinti. Ieškoma paralelių tarp partizanų organizacinio vienijimo ir jų santykio su istoriniais vaizdiniais bei figūromis. Apžvelgiamos istorijos interpretacijos įvairaus rango partizanų tekstuose ir aptariami pasipriešinimo dalyvių istorinės savimonės ypatumai. Tyrimo temai atskleisti pasirinkti spaudiniai (atsišaukimai, biuleteniai, laikraščiai, kiti teminiai leidiniai), nagrinėti 935 partizanų pasirinkti slapyvardžiai ir organizaciniams vienetams suteikti pavadinimai. Analizuojami visų trijų partizanų sukurtų sričių – Pietų, Rytų ir Vakarų Lietuvos – duomenys.

Pagrindiniai žodžiai: antisovietinis pasipriešinimas, partizaninis karas, istorinis pasakojimas, kolektyvinė atmintis, istorinė tapatybė.


Full Text: PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.