Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžia prie Nemuno 1283–1410 m.: karinis aspektas

Darius Baronas

Abstract


Šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžios prie Nemuno raiška 1283–1410 m. Įtuo metu vykusias lietuvių ir kryžiuočių kovas žvelgiama per iššūkio ir atsako teorijos prizmę. Atidžiai išnagrinėjusrašytinius šaltinius išryškinti du laikotarpiai, kurie pasižymėjo intensyviu karinių naujovių diegimu.Pirmasis toks laikotarpis datuotinas XIII a. paskutiniu dešimtmečiu ir XIV a. pradžia. Šiuo metu buvo sukurtosnet tik Nemuno ir Jūros upės gynybinių pilių sistemos, bet ir tai, ką galime pavadinti lietuvių kariniuupių laivynu. Šiuo laikotarpiu taip pat siūloma datuoti arbaleto naudojimo Lietuvos kariuomenėje pradžią.Antrasis laikotarpis datuotinas XIV a. pabaiga – XV a. pradžia. Jis išsiskiria tuo, kad pradėtos aktyviau gintibrastos per Nemuną ir Nerį, ties upėmis tam naudojant sudėtingesnius fortifikacijos įrenginius iš medžio irparaku šaudančius pabūklus. Lietuvos kariuomenei fortifikacijos ir artilerijos sinergija buvo ypač svarbi, nesleido neutralizuoti tam tikrą Vokiečių ordino riterių kariuomenės pranašumą ant vandens ir sausumoje.

Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos didysis kunigaikštis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Vokiečių ordinas,Žemaitija, Nemunas, laivai, brastos, arbaletas, karinės naujovės.


Full Text: PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.