Akmens amžius Pietų Žemaitijoje. Nauji archeologiniai duomenys ir jų vieta Rytų Baltijos regiono kontekste

Tomas Rimkus

Abstract


Straipsnyje pristatomi pirmieji apibendrinti archeologiniai duomenys apie akmens amžiaus laikotarpį Tauragėsir Šilalės rajonuose, pietinės Žemaitijos dalyje. Iki šiol ši teritorija buvo beveik neįtraukiama į bendrąLietuvos ir Rytų Baltijos akmens amžiaus tyrinėjimų kontekstą dėl mažo kiekio mokslinių duomenų, tačiaunauji archeologinės medžiagos tyrimai įgalina tą padaryti. Straipsnyje aptariama Tauragės ir Šilalės kraštųmuziejuose saugoma archeologinė medžiaga, tirta laboratoriniais metodais, o jų rezultatai įtraukti į bendrąRytų Baltijos regiono kontekstą. Juos papildo 2016–2017 m. inicijuotos archeologinės žvalgomosiosekspedicijos palei minėtų kraštų upių ir ežerų krantus, kur surasta pirmų įrodymų apie šiose vietose buvusiaslaikinas akmens amžiaus medžiotojų-žvejų-rinkėjų gyvenvietes. Archeologinę medžiagą daugiausiasudaro iš titnago pagaminti medžioklės ir darbo įrankiai, osteologinė medžiaga, taip pat akmeniniai įvairiųtipų kirviai. Ji tirta apžvelgiant ją iš technologinio gamybos požiūrio ir AMS 14C datavimo metodu, taip pattrasologiniu būdu. Tyrimų teritorija patenka į Jūros upės baseiną, kurį sudaro ne tik mažesnės upės, bet irnedideli ežerai, kurių dalis per tūkstančius metų užpelkėjo. Archeologiniai duomenys patvirtina, kad pietinėsŽemaitijos teritorijoje ankstyviausios žmonių gyventos vietos patenka į finalinio paleolito laikotarpį, oapgyvendinimo procesas toliau tęsėsi mezolito ir neolito laikotarpiais.

Pagrindiniai žodžiai: akmens amžius, šiaurės elniai, titnago industrija, skelčių nuspaudimo technika,AMS 14C datavimas, trasologija, apgyvendinimo raida, Pietų Žemaitija.


Full Text: PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.