Ką 1219 m. įvykiai Mežuotnėje bylojo apie žemgalių visuomenės sanklodą?

Marius Ščavinskas

Abstract


Pasakojime apie sutarties tarp Lietuvos kunigaikščių ir Haličo-Voluinės sudarymą 1219 m., kurįpateikė šios rusėnų kunigaikštystės kronikininkas, minimi keli to, ką istorikai šiandien vadinaLietuvos konfederacija, kunigaikščiai: Lietuvos, Deltuvos, Nalšios ir Žemaitijos. Kuršo, Žemgalosar Jotvingijos kunigaikščių kronikininkas nemini. Mūsų žinios apie vieną iš nepaminėtų žemių,Žemgalą (šiandien pietų Latvija ir šiaurės Lietuva), šiandien vis dar pagrįstos prielaida, kad josvisuomenė plėtojosi daugiau ar mažiau panašiu būdu į kitas to laikotarpio baltų visuomenes.Straipsnyje kviečiama persvarstyti šią prielaidą, koncentruojantis į vieną Henriko Latvio kronikojeaprašytą XIII a. pirmosios pusės epizodą. Henrikas papasakojo, kaip Mežuotnės žemėsžemgaliai 1219 m. kreipėsi į Rygos vyskupą prašydami karinės pagalbos prieš puldinėjančiuslietuvius ir, kaip derybų metu paaiškėjo, prieš kitus žemgalius. Nagrinėjant šį epizodą, straipsnyjesiekiama apibūdinti Žemgalos visuomenę, ypač jos diduomenę, kuriai charakterizuoti pakankaduomenų atsižvelgiant į negausius šaltinius. Tai skatina gilintis į platesnį klausimą, arŽemgalos visuomenė vystėsi panašiai į kitas nekrikščioniškas (pirmiausia baltų) visuomenes.

Pagrindiniai žodžiai: ikikrikščioniška baltų visuomenė, kariauninkai, žemgaliai, laisvieji bendruomenėsnariai, Žemgala.


Full Text: PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.