Priėjimas prie Baltijos jūros kaip lietuvių politinis siekis: XIX a. pabaiga – XX a. pradžia

Valentinas Kulevičius

Abstract


Kalbant geopolitikos terminais, Lietuva niekuomet nebuvo jūrinė valstybė. Tačiau 1916 m. lietuviųpolitikai pirmą kartą aiškiai suformulavo Lietuvos priėjimo prie jūros ir prekybinio uostoturėjimo reikalavimą. Jis buvo išsakytas Antano Smetonos autorystei priskiriamame ir dvylikospolitikų pasirašytame memorandume, kurį jie įteikė Vokietijos okupacinei valdžiai Ober Ostosrityje. Istoriografijoje iki šiol nebuvo keliamas klausimas, kokios buvo šio reikalavimo ištakos.Straipsnyje aptariama Lietuvos priėjimo prie jūros klausimo genezė, siekiama nustatyti, kokiospriežastys sudarė sąlygas lietuviakalbiame diskurse pradėti kelti šį klausimą, ir atskleisti,kaip priėjimo prie jūros klausimas atsirado ir kokiomis variacijomis reiškėsi lietuvių politinėsepraktikose. Autoriaus pagrindinė mintis yra ta, kad Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, idėjos ištakasreikia sieti su Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu, ir Lietuvos priėjimo prie jūros klausimokėlimas negali būti siejamas vien su poreikiu sujungti dvi lietuviakalbių gyventas sritis Rusijojeir Prūsijoje.

Pagrindiniai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, lietuvių nacionalizmas, teritorinės pretenzijos,jūrinė valstybė, priėjimas prie jūros.


Full Text: PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.