Kariaunos samprata Lietuvos istoriografijoje: nuo archeologijos iki istorijos

Ričardas Dediala

Abstract


Nuo XX a. antrosios pusės Lietuvos istoriografijoje išaugo susidomėjimas kariaunos, kaip vieno svarbiausių viduramžių karybos komponentų, reiškiniu. Archeologai ir istorikai šį probleminį klausimą nagrinėja skirtingai dėl skirtingos metodologijos ir valstybės raidos sampratos, todėl iki šiol baltų kariaunos genezė, funkcionavimas, struktūra bei susilpnėjimas / sunykimas XIV a. yra suprantami itin skirtingai. Kariaunos problematika straipsnyje nagrinėjama trimis pjūviais: 1) aprašomos ir peržiūrimos archeologų ir istorikų pozicijos; 2) lyginamos dviejų disciplinų kariaunos sampratos, ieškoma panašumų ir skirtumų; 3) analizuojamos kariaunos chronologijos, definicijos, argumentacijos problemos Lietuvos archeologų ir istorikų darbuose. Iš straipsnio aiškėja, kad archeologų ir istorikų darbuose trūksta lyginamojo metodo taikymo, atsižvelgiant į karinių-socialinių struktūrų raidą Vidurio ir Vakarų Europos kontekste. Be to, tik nedidelė archeologų ir istorikų dalis bandė apibrėžti, kas vadintina kariauninkais baltų visuomenės socialinėse struktūrose.

Pagrindiniai žodžiai: baltų kariauninkai, karo istorija, Lietuvos viduramžių istorija, Lietuvos archeologija, baltų visuomenės struktūrų istorija.


Full Text: PDF

Refbacks

  • There are currently no refbacks.